Kiek kartų teko tai ar kažką panašaus išgirsti iš pažįstamo ar artimojo, kai kalba pasisuka apie psichinę sveikatą? Visuomenėje dar stipri “psi” specialistų baimė ar nuogąstavimas, kad jie turi kažkokių stebuklingų galių, galinčių neigiamai paveikti. O kur dar stigma ir stereotipai, jog lankantys psichologo konsultacijas yra kažkokie nenormalūs, gal nestabilios psichikos, gal sergantys psichikos liga ir to - šiukštu! - negalima viešinti, nes bus užsitraukta gėda ar nemalonumai. Tai, kad turim gauti psichologo ar psichiatro “įvertinimą” norėdami įgyti vairuotojo pažymėjimą ar siekiant tam tikrų darbo pozicijų, taip pat nepadeda saugiau pasijusti ryžtantis kreiptis psichologinės pagalbos, ar ne? Tiesa, ši situacija pamažu keičiasi ir vis daugiau žmonių išdrįsta kreiptis pagalbos į psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą, nes pradedama vis labiau vertinti asmens psichinė sveikata bei psichinė higiena.
Ir kas yra tie “psi” specialistai, kokie jie būna ir kaip skiriasi? Dažniausiai sutinkame psichologą, psichoterapeutą arba psichiatrą. Neretai žmonės juos painioja. Psichologas yra psichologijos aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus (psichologijos bakalaurą ir kažkurios krypties psichologijos magistrą arba šioms studijoms prilyginamas ištisines, ne trumpesnes nei 5 metų, studijas baigęs asmuo). Psichologas gali konsultuoti susidūrus su įvairiomis problemomis, sunkumais, konfliktais. Psichologinės konsultacijos nėra labai ilgalaikės (dažniausiai iki metų ar 20 susitikimų), tinkamos sveikiems žmonėms, patiriantiems krizes, nerimą ar kitokią blogą savijautą. Psichologas nėra gydytojas ir jis žmogaus negydo, o padeda susidoroti su tais iššūkiais, kurie jį šiuo metu yra ištikę. Tuo tarpu psichiatras jau yra gydytojas, pabaigęs medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą. Jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti, nusiunčia pacientą pas kitus reikiamus specialistus. Dažnai psichiatrai bendradarbiauja su psichologais. O psichoterapeutu gali būti tiek psichiatras, tiek kitas gydytojas, tiek psichologas. Psichoterapinės konsultacijos jau yra labiau orientuotos ne į situacinius sunkumus, bet į gilesnius asmenybės pokyčius, kurie būtų reikalingi norint pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Psichoterapinės konsultacijos trunka ilgiau nei psichologinės konsultacijos ir gali trukti ne vienerius metus. Yra ne viena psichoterapijos kryptis (skiriasi, kaip yra dirbama, į ką orientuojamasi, kokios naudojamos priemonės, metodai ir kartais trukmė). Lietuvoje šiuo metu yra šios psichoterapijos kryptys: kognityvinė elgesio psichoterapija (KET), kuri orientuojasi daugiausia į simptomą, kurį žmogus patiria, yra labai struktūruota ir konkreti bei neretai direktyvi (specialistas sako, ką klientas turi daryti); psichodinaminė/ psichoanalitinė psichoterapija, kuri orientuojasi į geresnį simptomų priežasčių atsiradimą, analizuojama kliento praeitis; analitinė (Jungiškoji) psichoterapija, kaip ir psichodinaminė, siekia surasti žmogaus sunkumų priežastį ir ją paaiškina C. G. Jungo naudotais terminais, čia itin naudojama sapnų ar vaizdinių analizė, ji yra orientuota į gylį, todėl neretai dar vadinama gelmių psichoterapija; geštalto terapija, kuri remiasi į čia ir dabar išgyvenimus, mažiau orientuojamasi į ankstyvuosius patyrimus, taip pat taikomos įvairios technikos, metodikos; bei egzistencinė-humanistinė psichoterapija, kurios metu siekiama padėti žmogui – sveikam ir sergančiam – suprasti savo gyvenimą, jo veikimo būdus, jame slypinčius paradoksus ir dilemas bei atrasti kelius, kaip kurti prasmingą ateitį. Be šių psichoterapijos krypčių egzistuoja ir įvairios terapijos: meno, dailės, muzikos, šokio ir judesio, kūno ir t.t.
Individuali konsultacija (tiek psichologo, tiek psichoterapeuto) trunka 50 minučių. Paprastai su specialistu susitinkama kartą per savaitę (kartais, retai, kai labai to reikia galima susitarti susitikti dažniau; ir kartais susitinkama rečiau; tačiau norint sau aktyviai padėti svarbu susitikti nuosekliai ir reguliariai - čia, kaip ir vartojant vaistus kažkokiai ligai gydyti, svarbu yra gerti vaistus reguliariai ir tiek, kiek reikia). Konsultacijos yra konfidencialios, t.y. specialistas neturi teisės niekam pasakoti ar kaip kitaip atskleisti, kas vyksta konsultacijų metu, ką klientas kalba. Tai yra nurodyta psichologo etikos kodekse ir tai yra svarbu tiesiog klientui galėti jaustis saugiai, norėti kalbėti atvirai. Tai yra būtina sąlyga einant sveikimo keliu. Yra kelios išimtys, kuomet konfidencialumas negalioja - tai, kai specialistas konsultacijos metu išgirsta, jog kažkieno gyvybei ar sveikatai kyla rimtas pavojus. Tokiu atveju yra būtina pranešti atitinkamoms institucijoms, tačiau tai nėra daroma už kliento nugaros, jam apie tai nežinant. Visada psichologas, psichiatras ar psichoterapeutas turi įspėti klientą, jog girdi itin rimtą ir svarbų dalyką, apie kurį turės pranešti, paaiškina, kaip ir ką toliau darys. Neretai tenka girdėti klientų nuogąstavimų, jog baisu kreiptis pagalbos dėl to, kad specialistas papasakos kažkam apie kliento sunkumus ar net turėjo tokių patirčių. Jei taip nutiko, jog, pavyzdžiui, jūsų psichologas kalbėjo kitiems asmenims tai, ką jūs su juo pasidalinote ir tai nėra minėtas išimtinis atvejis, jūs galite kreiptis į Lietuvos psichologų sąjungą ir pranešti apie tokį nutikimą. Taip tikrai neturėjo nutikti ir labai apgailestauju dėl to. Psichologai taip pat yra žmonės ir jie gali klysti, tačiau čia yra grubus psichologo etikos pažeidimas ir jis turi prisiimti už tai atsakomybę.
Tai vis tik, kada reikia kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą ir kaip tai gali jums padėti? Visų pirma, jeigu jūs patiriame kažkokių emocinių sunkumų: jaučiatės ilgą laiką liūdni, apatiški, patiriate stiprų nerimą ar jo priepuolius, turėjote netektį, krizę, psichologinę traumą. Taip pat, jei pastebite, kad jūsų gyvenime vyksta dalykai, kurie jums nepatinka, tačiau negalite su tuo susitvarkyti, niekaip negalite suprasti, kodėl padarote tokius sprendimus, kokius padarote, nors jie sukelia jums kančios ir t.t. ir pan. Taip pat, kai susiduriate su sunkumais santykiuose: su vaikais, sutuoktiniais, tėvais. Ir tos problemos kartojasi, arba jūsų elgesys yra tarsi ne nuo jūsų priklausantis (jūs nežinote, kodėl pasielgiate taip, kaip pasielgiate, pvz., supykę imate laužyti daiktus, nors po to jaučiatės kalti ir nenorite taip elgtis). Visais tais atvejais ir kitais, kuomet nesijaučiat laimingas ir jokie jums žinomi legalūs būdai jums nepadeda, drąsiai kreipkitės į specialistą. Psichologas, psichoterapeutas pokalbio būdu (o kartais naudojamos ir kitos priemonės, pvz., piešimas) padeda geriau suprasti, kas su jumis vyksta, pamatyti situaciją ir problemas kitu kampu ir padės jums patiems atrasti būdų, padėsiančių įveikti tuos sunkumus.
Sėkmės istorija:
B. Tiškevič “Aš noriu gyventi gyvenimą, maksimaliai išnaudodama savo smegenų, kūno ir idėjų potencialą. O kas labiausiai trukdo jam skleistis? Ribos smegenyse. Terapija man padeda tas ribas pratempti, o kai kurias – net ištirpdyti. Su kiekvienais metais tampu vis laisvesnė, drąsesnė, su didesnėmis svajonėmis ir tvirtesniu žinojimu, kaip jas įgyvendinti. Terapijos indėlis į tai – didžiulis.”;
Asmeninė terapija nėra apie kažkokį “vau” momentą, pakeičiantį gyvenimą. Viskas vyksta gana paprastai: tu tiesiog eini kažkur kartą per savaitę ir ten kalbi. Atrodo niekas nesikeičia kol ilgainiui supranti, kaip tai tave pakeičia ir patiri sveikimą.
Jeigu patiriate sunkumų savo gyvenime, nebijokite kreiptis pagalbos. Jeigu neturite finansinių galimybių - visada yra specialistų, teikiančių pagalbą nemokamai. Čia https://linanoreikiene.wixsite.com/mysite/nemokama-pagalba galite rasti nemokamai psichologinę/ emocinę pagalbą teikiančiuosius.
Linkiu geros savijautos ir drąsos pasirūpinti savimi, kai to reikia.
Psichologė Lina